Gydytojai pastebi, kad mūsų šalies gyventojų susirūpinimas savo sveikata nuolat auga – kasmet vis daugiau dėmesio skiriama mitybai, aktyviai fizinei veiklai, streso valdymui ir kitų sveikos gyvensenos principų taikymui. Tai iš tiesų sveikintina, tačiau žmonės dažnai pamiršta, kad organizmą būtina ne tik puoselėti, bet ir patikrinti. Kiekvienam žmogui derėtų atsikratyti nuostatos, kad į gydytojo kabinetą užsukti reikėtų tik pajutus tam tikrus negalavimus. Net jeigu jaučiatės puikiai, derėtų atlikti profilaktinius tyrimus, leidžiančius įvertinti, ar organizme neatsirado apie įvairias ligas perspėjančių pakitimų. Šie pagrindiniai tyrimai padės įvertinti sveikatos būklę ir aptikti susirgimus dar ankstyvoje stadijoje:
- Bendras kraujo tyrimas. Paprastai sveiko žmogaus kraujo ląstelių skaičius yra gan pastovus, tad kraujo sudėtinių dalių pokyčiai gali padėti nustatyti tam tikras diagnozes. Atlikus šį tyrimą, gydytojas gali nuspręsti, ar organizme yra infekcija, ar pacientas neserga anemija, lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis bei daugeliu kitų susirgimų.
- Šlapimo tyrimas. Šis tyrimas dar ankstyvoje stadijoje atskleidžia šlapimo takų infekcijas, kepenų bei inkstų ligas ir leidžia įvertinti inkstų veiklos pokyčius, atsiradusius dėl cukrinio diabeto ar širdies ir kraujagyslių ligų.
- Kraujospūdis. Per didelis arba per mažas kraujospūdis gali kenkti širdies ir kraujagyslių sistemai, smegenims bei inkstams, o ilgainiui dėl šios priežasties gali išsivystyti gyvybei pavojingos lėtinės ligos. Kiekvienam žmogui privalu reguliariai matuoti savo kraujo spaudimą ir apie atsiradusius pakitimus informuoti savo šeimos gydytoją.
- Gliukozė. Šis tyrimas leidžia įvertinti cukrinio diabeto, kepenų, kasos ar inkstų ligų riziką. Be to, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali signalizuoti ir apie onkologinius susirgimus, nes pakitusios ir supiktybėjusios ląstelės minta gliukoze.
- Lipidai. Ženkliai padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje gali tapti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ar miokardo infarkto priežastimi. Bendrojo cholesterolio lygio tyrimą reguliariai atlikti derėtų tiems, kurių artimuosius yra ištikęs insultas ar miokardo infarktas.
- Elektrokardiograma (EKG). Šis tyrimas leidžia įvertinti širdies ritmo bei laidumo sutrikimus bei diagnozuoti kai kurias širdies bei kraujagyslių sistemos ligas. EKG gali būti atliekama ramybės busenoje arba fizinio krūvio metu, siekiant įvertinti, kaip paciento organizmas reaguoja į aktyvų judėjimą.
- Skydliaukė. Skydliaukės veiklos sutrikimai – itin dažnai pasitaikanti problema, kurios atsiradimą paskatinti gali ilgalaikis stresas, lėtinis nuovargis, ar žalingi įpročiai. Vertinant skydliaukės funkciją, svarbu nustatyti hormoninės veiklos suaktyvėjimą arba sulėtėjimą. Įprastai skydliaukė tiriama echoskopu ir paėmus kraujo.
- Kepenų fermentai. Žmogaus kepenys atsakingos už organizmo valymą, cukraus kiekio kraujyje reguliavimą bei tinkamo cholesterolio, hormonų ir fermentų kiekio organizme palaikymą. Kepenis pažeisti gali alkoholio vartojimas, medikamentai ar infekcinės ligos. Deja, pajutus simptomus, gali būti per vėlu, tad kepenų fermentų tyrimas leidžia įvertinti pakitimus dar ankstyvoje stadijoje ir užkirsti kelią rimtoms ligoms.
- Inkstai. Jeigu pastebėjote, kad pakito šlapimo spalva, sutriko šlapinimasis ar patino paakiai, tai gali reikšti, kad sutriko inkstų veikla. Tokiu atveju gydytojas atliks kreatino šlapalo tyrimus, leidžiančius nustatyti ankstyvus inkstų funkcijos pokyčius. Laiku neįvertinus pakitimų, gali grėsti inkstų nepakankamumas.
- Gimdos kaklelio tyrimas moterims ir prostatos tyrimas vyrams. Tiek moterys, tiek vyrai dažnai nėra linkę savo lytinei sveikatai skirti pakankamai dėmesio. Tačiau svarbu nepamiršti, kad aplaidumas gali padidinti sudėtingų ir gyvybei grėsmę keliančių susirgimų riziką. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa 25 – 60 metų moterims bei prostatos vėžio patikra vyrams nuo 50 iki 69 metų. Tai – galimybė nemokamai pasitikrinti savo sveikatą, o galbūt netgi ir išsaugoti savo gyvybę.