Remiantis statistinių duomenų rodikliais, Lietuva patenka į didžiausios erkinio encefalito rizikos zoną visoje Europoje – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus, periferinius nervus. Nors dažnai manoma, kad erkės aktyviausios vasarą, specialistai ragina būti atidiems ištisus metus bei imtis prevencinių priemonių, užtikrinančių visapusę apsaugą.
Erkinis encefalitas – ką svarbu žinoti?
Pirminiai erkinio encefalito simptomai (1–8 dienomis) dažniausiai būna gretinami su peršalimo ligomis – karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmas, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai, nemiga. Vėliau maždaug 5–8 dienas būna ramu, o tada infekcija sugrįžta dvigubai sukeldama liekamųjų reiškinių bei problemų, gadinančių gyvenimo kokybę. Žinoma, pats blogiausias scenarijus yra mirtis, tačiau taip pat ir sąmonės, orientacijos, mąstymo, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai, traukuliai, galvos nervų pažeidimai.
Kada erkės pavojingiausios ir kaip nuo jų apsisaugoti?
Specialistai įspėja – erkės pavojingos visais metų laikais, tačiau šių parazitų didžiausias aktyvumas pasireiškia atšilus orui. Todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems laiką leidžiant tarp įvairių augalų, krūmų soduose, parkuose ar miškuose.
Efektyviausia ir moksliniais tyrimais įrodyta apsauga yra vakcinacija. Skiepytis galima dvejais būdais:
- paprastąja schema – pirmosios dvi dozės per 1–3 mėnesius, o trečioji po 6–12 mėn.;
- pagreitinta schema – pirmosios dvi dozės per 2 savaites, o trečioji po 6–12 mėn.
Palaikomoji dozė reikalinga po 3–5 metų. Nors nuo erkinio encefalito skiepytis galima ištisus metus, tai daryti rekomenduojama žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Pasirūpinkite savimi ir savo artimųjų sveikata – registruokitės erkinio encefalito vakcinacijai „Pašilaičių šeimos medicinos centre“. Mūsų klinikoje dirbantys gydytojai tinkamai Jumis pasirūpins bei suteiks visą reikiamą informaciją. Laukiame atvykstant.