Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pusės visų kurtumo ir klausos sutrikimų atvejų būtų galima išvengti, juos nustačius laiku. Nors gydytojai otorinolaringologai nuolat primena apie savalaikės diagnostikos svarbą, jų teigimu, pacientai dėl klausos sutrikimų vis dar dažnai kreipiasi per vėlai.
Remiantis statistikos duomenimis, tam tikrą klausos sutrikimą turi kas dešimtas žmogus. Ši problema ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonių tarpe – su ja susiduria kas trečias vyresnis nei 65 metų ir kas antras vyresnis nei 75 metų žmogus. Nors vis dar dažnai manoma, kad suprastėjusi klausa – neišvengiama senėjimo proceso pasėkmė, su kuria belieka susitaikyti, „Pašilaičių šeimos medicinos centro“ specialistai sako, kad dažnai klausos praradimą gali nulemti tam tikri ausies pažeidimai, persirgtos ligos, kai kurie nepageidaujamą ototoksinį poveikį turintys medikamentai ir kitos įgimtos ir įgytos priežastys.
Klausos sutrikimų gydymui taikomi 3 pagrindiniai klausos sutrikimų gydymo būdai – medikamentinis, operacinis bei reabilitacinis. Jie parenkami atsižvelgiant į tai, kuri ausies dalis buvo pažeista, taip pat į pažeidimo lygį ir priežastį.
Skiriami keli klausos sutrikimų tipai. Išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemos vadinamos kondukciniu klausos sutrikimu. Esant kondukciniam klausos sutrikimui, sutrinka garso perdavimas per išorinę ausį arba vidurinę ausį, todėl garsūs garsai gali skambėti dusliai, o švelnūs – vos girdimai. Šį klausos sutrikimą dažniausiai nulemia išorinės ausies, ausies kanalo ar vidurinės ausies struktūrų apsigimimai, skystis vidurinėje ausyje, alergijos, sutrikusi Eustachijaus vamzdžio funkcija, perforuotas ausies būgnelis, gerybiniai navikai, sieros kamštis, svetimkūnis, infekcija ausies kanale, išorinės klausomosios landos kaulinės išaugos, otosklerozė ir kt. Kondukcinio tipo sutrikimai dažniausiai sėkmingai pagydomi medikamentiniu ar chirurginiu metodu.
Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, dėl kurių pažeidžiamas garso suvokimas, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Šis klausos pažeidimo tipas nustatomas maždaug kas ketvirtam vyresniam nei 65 metų amžiaus žmogui. Išorinės ir vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimų derinys vadinamas mišriu klausos sutrikimu.
Ūmius ausies susirgimus galima sėkmingai gydyti vaistais. Sergant lėtinėmis ar įgimtomis ausų ligomis medikamentinis gydymas dažnai būna neefektyvus, tačiau klausa gali būti koreguojama chirurginiu metodu arba reabilituojant ją klausos aparatais.
Pasak gydytojų otorinolaringologų, nors susilpnėjusi klausa trukdo pilnavertiškam bendravimui ir neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę, vis dar dažnai klausos sutrikimai yra ignoruojami ir delsiama kreiptis į specialistus, kol klausa pablogėja dar labiau, o gydymas tampa sudėtingesnis.
„Pašilaičių šeimos medicinos centro“ gydytojai primena, kad jeigu tampa sunku suprasti pokalbius triukšmingose aplinkose ar didesnėse žmonių grupėse, dažnai prašoma pakartoti, ką sakė pašnekovas, bandoma skaityti iš lūpų, nuolat garsinamas televizorius ar radijo imtuvas, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą, kuris atliks klausos tyrimus, nustatys klausos sutrikimo priežastis, įvertins jo lygį ir parinks efektyviausią gydymą. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo efektyvesnio gydymo ir geresnių rezultatų galėsite tikėtis.